Tyrimo pagrindą sudarė nuosėdžių stebėjimo rezultatų apibendrinimas, atliktas remiantis UAB „Inžineriniai tyrinėjimai” 4-jo ciklo techninėje ataskaitoje užfiksuotais stebėjimais. Skaityti toliau
Jau buvo rašyta, kad pamatų įrengimo klausimai daugelyje atvejų yra paliekami visiškai savieigai (žr. 4-jį straipsnį). Jeigu patiems užsakovams, dėl suprantamų priežasčių, tuo pasirūpinti būna per sudėtinga, tai kas dėl pačių projekto autorių, būtent nuo kurių ir priklauso kvalfikuotai parengtas pamatų projektas, tai šis klausimas kaip pasirodo, yra kur kas keblesnis. Dažnas pamatų projektas būna parengtas taip, jog šios srities specialistams, dėl akivaizdžiai perdėto projektinio pamatų kiekio arba jų masyvumo, natūraliai kyla klausimas – ar pertekliniai medžiagų kiekiai pamatų konstrukcijoms yra nulemti kompetencijos šioje srityje stokos, ar tai daroma sąmoningai, suprantama – ne už ačiū, siekiant tam tikriems rangovams konkrečios naudos, jog per medžiagų ir darbų perteklines sąnaudas galima būtų atitinkamai išbranginti pačius pamatus. Atrodytų, panašūs „sprendimai“ su jiems viršytais medžiagų kiekiais turėtų bent jau kažkiek pagelbėti nuo neretai pasitaikančių negatyvių reiškinių pamatų statyboje, pagerinant tokiu būdu pagrindo darbą, tačiau kaip rodo patirtis, tai visiškai neveiksminga, kai po pastatu pasitaiko neištirto sklypo dalis su ten slūgsančiais nestabiliais gruntais, kurie į projektuotojų akiratį nepateko vien dėl nepakankamo geologinių tyrimų kiekio…
Kadangi su pamatais susiję klausimai yra išties specifiniai, o ir geotechnikos specialistų šioje srityje, švelniai tariant ne per daugiausia, manome, kad būtų tikslinga šiek tiek plačiau pažvelgti į dabartines pamatų po mažaaukščiais pastatais įrengimo tendencijas ir duoti keletą naudingų patarimų. Juo labiau, kad šių eilučių autorius, kaip vienas iš Respublikinių statybos normų RSN 91-85 sudarytojų, skirtų iki šiol populiarumo neprarandančių gręžtinių pamatų projektavimui bei statybai, yra puikiai susipažinęs su visomis šių pamatų problemomis. Kai kurias iš jų, besikartojančias iki pat šiandienos, naudinga prisiminti ir po tiek metų, o tas, kurios išryškėjo kur kas vėliau, daugiausia per paskutinį laikmetį, verta pagvildenti kiek išsamiau. Skaityti toliau
Patys pirmieji plūktinių pamatų Lietuvoje panaudojimo žingsniai bei mėginimai šią technologiją labiau priartinti prie Lietuvos gruntinių sąlygų, kuomet pasitaikantys gruntai dažnai nėra tokie silpni, kokiems šis metodas iš esmės ir buvo sukurtas, yra aprašyti J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus mokymo knygelėje „Nauji efektyvūs pamatai” (V.: VISI, 1989. – 84 p.). Skaityti toliau
Jeigu vienu sakiniu, tai tie ypatumai susiveda į rinkos dalyvių iškreiptus santykius beveik visose srityse, o pirmiausiai tai liečia piktybišką neatsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Ir kodėl taip nesielgti, jeigu pati Valstybė tiek metų visa tai toleruoja, pati laiku neatsiskaitydama su įvairiais verslo subjektais. Tad nieko nuostabaus, kad tokiu būdu atsirado palanki terpė visokio plauko parazituojantiems elementams, kurie minėtą neatsiskaitymo už paslaugas sistemą bando priimti kaip normą, kad nebaudžiamai galėtų tarpti kitų sąskaita, savo nesąžiningus veiksmus dangstydami esama įstatymų raizgalyne. Netgi būtų galima teigti, jog taip susiformavo nauja „verslo rūšis”. Skaityti toliau