Pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, arba dar kitaip vadinamų tiesiog plūktiniais pamatais, metodo esmė yra ta, kad po būsimu pamatu, reikiamo gylio gręžinyje iš akmens skaldos yra išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Jeigu tokį pamatą atsikasti ir kruopščiai nuvalyti jo paviršių, tai gautųsi panašus vaizdas kaip 1-jame paveikslėlyje. Skaityti toliau
Kai kurios negatyvių reiškinių priežastys pamatų statyboje
Jau buvo rašyta, kad pamatų įrengimo klausimai daugelyje atvejų yra paliekami visiškai savieigai (žr. 4-jį straipsnį). Jeigu patiems užsakovams, dėl suprantamų priežasčių, tuo pasirūpinti būna per sudėtinga, tai kas dėl pačių projekto autorių, būtent nuo kurių ir priklauso kvalfikuotai parengtas pamatų projektas, tai šis klausimas kaip pasirodo, yra kur kas keblesnis. Dažnas pamatų projektas būna parengtas taip, jog šios srities specialistams, dėl akivaizdžiai perdėto projektinio pamatų kiekio arba jų masyvumo, natūraliai kyla klausimas – ar pertekliniai medžiagų kiekiai pamatų konstrukcijoms yra nulemti kompetencijos šioje srityje stokos, ar tai daroma sąmoningai, suprantama – ne už ačiū, siekiant tam tikriems rangovams konkrečios naudos, jog per medžiagų ir darbų perteklines sąnaudas galima būtų atitinkamai išbranginti pačius pamatus. Atrodytų, panašūs „sprendimai“ su jiems viršytais medžiagų kiekiais turėtų bent jau kažkiek pagelbėti nuo neretai pasitaikančių negatyvių reiškinių pamatų statyboje, pagerinant tokiu būdu pagrindo darbą, tačiau kaip rodo patirtis, tai visiškai neveiksminga, kai po pastatu pasitaiko neištirto sklypo dalis su ten slūgsančiais nestabiliais gruntais, kurie į projektuotojų akiratį nepateko vien dėl nepakankamo geologinių tyrimų kiekio…
Pamatų mechanizuotas įrengimas ir pagrindo kokybės kontrolė
Kadangi su pamatais susiję klausimai yra išties specifiniai, o ir geotechnikos specialistų šioje srityje, švelniai tariant ne per daugiausia, manome, kad būtų tikslinga šiek tiek plačiau pažvelgti į dabartines pamatų po mažaaukščiais pastatais įrengimo tendencijas ir duoti keletą naudingų patarimų. Juo labiau, kad šių eilučių autorius, kaip vienas iš Respublikinių statybos normų RSN 91-85 sudarytojų, skirtų iki šiol populiarumo neprarandančių gręžtinių pamatų projektavimui bei statybai, yra puikiai susipažinęs su visomis šių pamatų problemomis. Kai kurias iš jų, besikartojančias iki pat šiandienos, naudinga prisiminti ir po tiek metų, o tas, kurios išryškėjo kur kas vėliau, daugiausia per paskutinį laikmetį, verta pagvildenti kiek išsamiau. Skaityti toliau
Plūktinių pamatų taikymo patirtis Lietuvoje ir jų galimas ryšys su gręžtiniais pamatais
Patys pirmieji plūktinių pamatų Lietuvoje panaudojimo žingsniai bei mėginimai šią technologiją labiau priartinti prie Lietuvos gruntinių sąlygų, kuomet pasitaikantys gruntai dažnai nėra tokie silpni, kokiems šis metodas iš esmės ir buvo sukurtas, yra aprašyti J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus mokymo knygelėje „Nauji efektyvūs pamatai” (V.: VISI, 1989. – 84 p.). Skaityti toliau
Gręžtiniai pamatai su išplūktu padu – naujausių normatyvinių dokumentų šviesoje
Lietuvoje nuo 2005 metų yra įteisintas Europinis standartas EN 1997-1:2004 Eurocode 7 Geotechnical design – Part 1, turintis Lietuvos standarto statusą, kuriuo remiantis yra patvirtinta lietuviškoji versija LST 1997-1:2005 (toliau EC7). Šiuo metu tai yra pagrindinis statybos techninis reglamentas, skirtas geotechniniam projektavimui. Skaityti toliau
Apie darbo su gręžtiniais pamatais organizavimo peripetijas
Anksčiau, kol šiuolaikiniai mobilūs gręžimo mechanizmai nebuvo taip masiškai išplitę bei lengvai prieinami, pamatų įrengimu dažniausiai užsiimdavo tie patys rangovai, kaip taisyklė, vykdantys ir tolimesnius pastato statybos darbus. Nusamdoma būdavo tik pati gręžimo technika. Tai tikrai ne pats blogiausias variantas, nors dėl žinių ir patirties stygiaus pasitaikydavo visko. Skaityti toliau