Pamatų įrengimas

Jeigu svetainės bendrojoje dalyje dėmesys daugiau buvo nukreiptas į patį pamatų su išplūktu padu metodo pristatymą, pasižyminčių ne tik aukšta kokybe bei patikimumu, bet ir ženkliai mažesnėmis statybinių medžiagų sąnaudomis, tai šioje pastraipoje yra pristatomos nuotraukomis iliustruotos įvairių darbų operacijos iš vieno mažaaukščio pastato statybos, siekiant parodyti kaip paprastai savo jėgomis galima įsirengti puikiausius pamatus, savo kokybe bei patikimumu netgi pranokstančius spraustinius ar kitokius brangiai kainuojančius polius.

Kaip vienintelis mechanizmas, tinkantis visoms be išimties operacijoms, įskaitant pakrovimo-iškrovimo darbus bei patį transportavimą, šiame objekte yra pasirinkta šiuolaikinė savikrovė transporto priemonė, arba manipuliatorius, aprūpinta pakėlimo gerve su strėle. Priedo, čia dar reikėtų turėti motorizuotą 350mm rankinį grąžtą, betono maišyklę bei specialiai pasigamintą, gana paprastos konstrukcijos unikalų plūkimo įrenginį. Taigi svarbu dar kartą pažymėti, kad visus šiuos darbus yra pajėgūs atlikti bet kurie rangovai, atestuoti bendriesiems statybos darbams, jeigu juos prižiūri bei gautus rezultatus vertina atskirai tam paruoštas geotechnikos specialistas.

Nors pakėlimo gervės su strėle panaudojimas yra toli gražu ne vienintelis būdas iš šiam tikslui tinkančių įvairių mechanizmų arsenalo, tačiau jis yra nepamainomas tuo atveju, kai dėl silpno gruntinio pagrindo žemės paviršiuje prie įrengiamo pamato negali privažiuoti joks mechanizmas. Tuomet, pakėlimo gervės su strėle dėka, pamatus galima įrengti ir nuo „liūliuojančio” žemės paviršiaus, koks pasitaikė būtent šiame objekte ir dėl kurio namo 1-jo aukšto grindis teko pakabinti ant pamatinių sijų. Šiuo atveju nebūtų padėję ir brangiai kainuojantys sunkiasvoriai mechanizmai spraustiniams ar kitokiems poliams įrengti, jeigu jiems nebūtų paruoštas specialus pagrindas įvažiavimui. Kokia būtų tokių pamatų kaina, galima tik įsivaizduoti.

1 nuotr. Rankinis motorizuotas grąžtas darbui jau paruoštas.

2-3 nuotr. Rankomis ištraukinėti grąžto čia tikrai netenka, nes tai daroma panaudojant pakėlimo gervę. Jeigu nepasitaiko riedulių, vieno gręžinio trukmė – vos kelios minutės.

4-5 nuotr. Gręžinio išorės ir jo vidaus bendras vaizdas.

6 nuotr. Į gręžinį supylus skaldą ar trupintą betoną, pasiruošiama būsimo pamato pado išplūkimui.

Gręžtinių pamatų pagrindo testavimas bei jo išplūkimas taip pat gali būti vykdomas, efektyviai talkinant tai pačiai savikrovei transporto priemonei.

1 nuotr. Plūkimo įrenginys su jame esančiu plūktuvu nuleidžiamas į gręžinį.

2 nuotr. Plūktuvas iškeliamas iki įrenginio viršutinės dalies ir pastatomas ant paleidimo mechanizmo. Tuomet apsauginis kaištis įstatomas į jam skirtą vietą po plūktuvu, kad galima būtų apsisaugoti nuo netikėto paleidimo mechanizmo gedimo, kol pakėlimo gervė dar nėra atsikabinusi nuo paties plūktuvo.

3 nuotr. Pakėlimo gervei atsikabinus nuo plūktuvo, apsauginis kaištis yra ištraukiamas ir juo smūgiuojama per paleidimo mechanizmą prilaikančią apkabą. Netekęs atramos, plūktuvas lekia žemyn.

4 nuotr. Pro apatinį plūkimo įrenginio langą matoma nukritusio plūktuvo viršutinės dalies padėtis atskaitoma nuo kokio tai nejudomo pagrindo, šiuo atveju – nuo prie žemės paviršiaus pritvirtinto konduktoriaus, turinčio užtikrinti šio įrenginio vertikalumą, o gauti duomenys užsirašomi. Taip prasideda pagrindo testavimas po kiekvienu būsimu pamatu.

5 nuotr. O taip atrodo gręžinio dugnas po plūkimo darbų.

6 nuotr. Pamato paaukštinimui, prieš betonavimą panaudojamas atitinkamo skersmens skardinis ortakis.

1-3 nuotr. Kai strėlės ilgis 9m, o gali būti prailginta ir dar daugiau, tai dėžę su paruoštu betonu lengvai galima perkelti nuo vieno sklypo krašto iki kito.

4 nuotr. Jeigu pakėlimo gervė yra užimta, betono galima atsivežti ir karučiu, juo labiau kai vienam pamatui, talpinančiam vos 0.15 m³, pilnai užtenka ir kelių tokių karučių. Per įstatytą į plūkimo įrenginį paprastą skardinį lovelį gali būti pilamas tiek betonas, tiek ir bet kuri standi medžiaga (tausojant aplinką pageidautinas betono laužas) pamato pado išplūkimui.

5 nuotr. Kai betonavimas per to paties plūkimo įrenginio vamzdį yra baigtas, galutinai suformuoti pamato viršutinę dalį tenka įprastai, pilant betoną iš viršaus.

6 nuotr. Kai pamatų įrengimo darbai yra baigti…

Pamatinėms sijoms (rostverkams), kurios tuo pačiu gali tarnauti ir kaip namo cokolinė dalis, labai sėkmingai gali būti panaudoti taip vadinami „liktiniai” arba „įdiegti” klojiniai iš Haus pamatinių blokelių (žr. bendrojoje dalyje 3-jo straipsnelio pabaigą).

 1 nuotr. Kad pamatinių sijų iš Haus blokelių įrengimas būtų spartesnis bei kokybiškesnis, pirmoje eilėje būtina pasiruošti apatinę išilginę armatūrą su iš anksto pritvirtintais „U” formos skersinės armatūros strypais.

2 nuotr. Taip atrodo skersinės armatūros sujungimas su viršutine išilgine armatūra.

3-6 nuotr. Pamatinių sijų betonavimas panaudojant betono siurblį.

Pamatų srityje sunku surasti ekonomiškesnį bei racionalesnį sprendimą, kaip atskirai stovintys gręžtiniai ar kitokie poliniai pamatai, kurie vėliau apjungiami pamatinėmis sijomis (rostverkais), sutapdintomis su namo cokoline dalimi. Tačiau, kaip ir kiekviename darbe, viską gali sugadinti elementarus neprofesionalumas. Ypač svarbus vaidmuo šiuo atveju tenka projektuotojams, nes tik nuo jų priklauso, ar tie pamatai bus išdėstyti saikingai bei racionaliai, nenusižengiant elementariems projektavimo principams, neprikaišiojant jų kur nereikia – po langais bei kitomis sienų angomis, kaip neretai pasitaiko, ar jų išdėstymas bei koncentracija atitinka esamoms apkrovoms konkrečioje statinio vietoje. Be viso to, nežiūrint tinkamo projekto, pamatai dar turi būti ir tinkamai įrengti. Vienaip yra, kai į išgręžtą duobę betonas suverčiamas aklai, per daug nesigilinant apie tokio pamato pagrindą sudarančio grunto kokybę, ir visiškai kitaip – kai kiekvienoje pamato vietoje atliekamas grunto testavimas, dar kitaip vadinamas pagrindo kokybės kontrole, kuri ypač akcentuojama geotechninio projektavimo europiniame standarte Eurocode7. Visa tai, be abejo, turi atsispindėti ir pamatų kainoje.

Jeigu gruntinės sąlygos po pastatu pakankamai neblogos, o ir projektas yra tinkamai paruoštas, tai vidutinio dydžio pastatui (kai užstatymo plotas svyruoja tarp 150 ir 200 m²), atsižvelgiant į pasikeitusias šių dienų kainas, nagrinėjamam pamatų tipui darbų kainą galima laikyti pakankamai objektyvia, kai, skaičiuojant užstatomo ploto vienetui po pastatu, pamatams tenka nuo 50 iki 45 Eur/m², be PVM. Gautą skirtumą šioje kainoje, t.y. net apie 25%, kaip pasirodo, lemia pastato architektūrinis sprendimas – kuo įmantresnis namo išplanavimas, tuo daugiau pamatų reikia tam pačiam plotui užstatyti, tuo didesnė ir jų įrengimo kaina. O mažiausiai pamatų reikia paprastos, stačiakampės plane konfigūracijos pastatui. Nurodyta pamatų įrengimo kaina gali padidėti dar 25% ar net daugiau, jeigu po statomu pastatu pasitaiko ypač nepalankios gruntinės sąlygos. Kainoje taipogi atsispindi ir būsimų darbų apimtys. Kai užstatomas plotas yra gerokai mažesnis už vidutinį ir siekia vos 100 m² arba mažiau, pagal šią metodiką apskaičiuota darbų kaina dar gali kažkiek išaugti. Ir priešingai, jeigu namas yra pakankamai didelis (jo užstatymas siekia virš 250 m²), tai minėta darbų kaina atitinkamai tampa mažesnė. Be to, kiekvienu atveju papildomai turėtų būti įvertintos transportavimo bei kitos su komandiruotėmis susijusios išlaidos, atstumą skaičiuojant nuo Vilniaus iki numatomos vietos.

Labiau atpiginti pamatų įrengimo darbus, negu čia nurodyta, įmanoma tik darbų kokybės bei jų patikimumo sąskaita. Nors tai grubus pažeidimas, tačiau įvairaus plauko „specialistų” dėka, šiais visuotinio taupymo laikais, panašus „taupymas” jau yra gerokai įsibėgėjęs. O tokio darbo rezultatų ilgai laukti netenka – namo statybos darbams artėjant į pabaigą, kaip taisyklė, jie pasireiškia plyšių sienose pavidalu, kai brokdarių ir pėdos būna ataušusios (žr. straipsnius „Kaip nepasiklysti pamatų statybos paslaugų paieškoje bei nepasiduoti galimiems klaidinimams” ir „Kai kurios negatyvių reiškinių priežastys pamatų statyboje”).