Gręžtinių ir plūktinių pamatų bazėje naujai sukurtos technologijos dėka atsirado reali galimybė įvaldyti pagrindo deformatyvumą atskirai po kiekvienu pamatu, be išimties, siekiant vienintelio bendro tikslo – viso pastato nuosėdžių tolygumo. Šio metodo esmė yra ta, jog reikiamo gylio gręžinyje iš standžios medžiagos (tausojant aplinką pageidautinas betono laužas ar trupintas betonas, o kai jų nėra – tinka lauko rieduliai ar akmens skalda) yra išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Pado plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso tik nuo dviejų dalykų – nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo konkrečiam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Jeigu tokį pamatą atsikasti ir kruopščiai nuvalyti jo paviršių, tai gautųsi panašus vaizdas kaip šiame paveikslėlyje.
Pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, kaip rodo virš 20-ies metų sukaupta patirtis, pasižymi pirmiausia kaip ypač patikimi pamatai, o dėl giluminio tankinimo ženkliai sustiprinamų pagrindo savybių, šie pamatai tampa universalūs bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis. Dėl atitinkamai sustiprinto pagrindo šių pamatų konstrukcijos išnaudojimo laipsnis, vėlgi, tampa kur kas aukštesnis negu bet kokio kito pamatų tipo. Be to, dirbtinio pagrindo įrengimo dėka atkrenta ir pati būtinybė gręžtis gilyn (pamato gelžbetoninės dalies dažniausiai pakanka 1,5-2,0m aukščio), todėl ir šių pamatų gylis nėra toks reikšmingas kaip kad poliniams pamatams, dirbantiems ne tik padu, bet ir šoniniu paviršiumi.
Kad šie pamatai yra ekonomiški bei turi privalumų prieš kitų tipų pamatus, Lietuvoje dėmesys buvo atkreiptas dar apie 1985 metus ir tai aprašyta J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus „Nauji efektyvūs pamatai“ (1989). Šiame leidinyje pažymima, jog …”Plūktiniai pamatai turi daug privalumų prieš kitokių konstrukcijų ir kitaip įrengiamus pamatus. Jie ekonomiški, išplūkiant duobes pamatams, pagrindo gruntas sutankinamas, jo stiprumas padidėja 1,5…2 ir daugiau kartų, pamatai statomi mažesni. (…) Palyginti su įprastais sekliaisiais ar poliniais pamatais, plūktiniai pamatai leidžia sutaupyti 40…50% betono, 60…70% armatūros, sumažinti darbo sąnaudas 3…5 kartus, kainą 1,5…2,5 karto, o žemės darbų visai nėra”. Dar didesnis skirtumas mežiagų požiūriu atsiskleidžia sugretinus naujausios modifikacijos plūktinius pamatus su šiandieniniais CFA poliais, gebančiais pasiekti gana reikšmingus gylius – net iki 22 m, ir ištūmusiais praktiškai visas tradicines pamatų konstrukcijas. Tai vienareikšmiškai patvirtina per eilę metų sukaupta gausi projektinė medžiaga su CFA poliais. Pavyzdžiui, iš konkursui skirtos medžiagos 4-ių aukštų daugiabučiui su rūsiu, kaip gana charakteringam realiam objektui dėl pakankamai apkrautų ir ne per gilių CFA polių (350mm skersmens ir vidutinio 6,5m gylio), yra nustatyta, jog pateiktą projektinį sprendimą perskaičiavus į šiuo metu praktikuojamus analogiško skersmens plūktinius pamatus, vien tik prekinio betono būtų sunaudojama iki 5-ių kartų mažiau, o metalo armatūros – iki 7-ių kartų. Tačiau tais atvejais, kaip rodo skaičiavimai, kai stabilesni gruntai slūgso dar didesniame gylyje ir vietoje nagrinėto vidutinio ilgio polių juos tenka gerokai pagilinti, tai priklausomai nuo polių išdėstymo plane tankio bei jų atitinkamo skersmens pagal esamas apkrovas parinkimo (nes po CFA poliais niekas jų pado neišplatina ar pagrindo nesutankina), prekinio betono kiekių skirtumas tarp pamatų su išplūktu padu gali išaugti iki 10-ies ir net daugiau kartų…
Akivaizdu, jog ignoruoti tokius duomenis, vertinant iš šiltnamio efektą sukeliančių reiškinių pozicijos, mažų mažiausiai būtų neatsakinga. Nežiūrint to, t v a r u m o reikalai statybų sektoriuje, kaip rodo šiandienos realybė, vis dar sunkiai skinasi sau kelią. Pabrėžtina, jog per 20 metų išbandyta ir į naują lygmenį iškelta iki šiol sėkmingai taikoma plūktinių pamatų technologija, kuri pristatoma kaip tik šioje svetainėje, leidžia ne tik sumažinti milžiniškus gelžbetonio kiekius, bet ir tvariai panaudoti aplinkai nepageidautinas betono atliekas, įplūkiant jas gilyn į gruntą.
Na, o apie ekonominius pristatomos pamatų įrengimo technologijos aspektus po čia pateiktų sutaupomų m e d ž i a g ų k i e k i ų , ko gero, neverta net aptarinėti, nes šie klausimai vargu ar dar gali kelti abejonių…