Pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, arba dar kitaip vadinamų tiesiog plūktiniais pamatais, metodo esmė yra ta, kad po būsimu pamatu, reikiamo gylio gręžinyje iš akmens skaldos yra išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Jeigu tokį pamatą atsikasti ir kruopščiai nuvalyti jo paviršių, tai gautųsi panašus vaizdas kaip 1-jame paveikslėlyje.
Jo plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso nuo dviejų dalykų: nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo tam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Išplūkto pado dėka žymiai geriau gali būti išnaudojamas pamato gelžbetoninės dalies stiprumas, leidžiantis darbus vykdyti su ženkliai mažesnėmis statybinių medžiagų sąnaudomis, kartu gerinant ir šių pamatų tvarumo reikalus. Lyginant su tradiciniais poliniais pamatais, vien gelžbetonio konstrukcijų sunaudojama mažiausiai nuo dviejų ir daugiau kartų. Be to, plūkimo proceso metu aplink išplūktą padą susiformuoja analogiškos formos, tik kur kas didesnis masyvas iš vietinio sutankinto grunto, kuris pajėgus priimti ypač dideles apkrovas. Pavyzdžiui, esant labai sudėtingoms gruntinėms sąlygoms Elektrėnuose, po 16 aukštų gyvenamojo namo labiausiai apkrauta kolona, pamatui tenka atlaikyti net iki 800 tonų dydžio charakteristinę apkrovą. Išmatuoti šio namo pamatų nuosėdžiai yra tolygūs ir labai artimi apskaičiuotiems. Tačiau svarbiausia, kad buvo sukurta patikima metodika, leidžianti pagrindo kokybės kontrolės duomenis operatyviai susieti su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais.
Pagal savo esmę, plūktinių pamatų metodas skirtas pamatų įrengimui ant silpnų dispersinių gruntų ir sėkmingai pradėtas naudoti Rusijoje bei Ukrainoje prieš beveik 100 metų. Kiek vėliau šie pamatai pradėti naudoti ir Baltarusijoje, o Lietuvoje, tiesa su ilgesne pertrauka, jų praktikavimo stažas jau įpusėjo trečią dešimtmetį. Įvedus kai kuriuos patobulinimus, Plūktiniai pamatai gali tapti universalūs bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis, todėl jų laukia didelė ateitis. Šie pamatai ypač tiktų ir seisminiams regionams, kadangi iš anksto sutankintas pagrindas žemės drebėjimo metu dar labiau sutankėti nebegalėtų. Pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais pamatais, tai jų patikimumas, ekonomiškumas bei galimybė darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę po kiekvienu pamatu, be išimties.
Paskutinė aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi geotechninio projektavimo standarte Eurocode7 pirmoje eilėje pabrėžiama geotechninių tyrimų svarba, jų kokybė bei tinkama pačių pamatų įrengimo darbų vykdymo kontrolė – citata: „… geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, o taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą bei dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus” (žr. EC7 20 psl.). Tokiu būdu, pirmą kartą geotechnikos istorijoije atkreiptas dėmesys į iki šiol nusistovėjęs neteisingą požiūrį į pačią geotechninio projektavimo esmę. Be to, šiame dokumente svarbią vietą užima sukauptos informacijos panaudojimas “Palyginamosios patirties” (angl.vert. “Comparable experience”) pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus.