Pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu geotechniniui projektavimui pasirinktas Europinio standarto „EN 1997 – 1:2004 Eurocode7 Geotechnical design – Part 1” (toliau – EC7) 2.6 ir 7.5 punktuose numatytas eksperimentinis kelias pamatų pagrindą bandyti apkrovomis, tame tarpe ir dinaminėmis, kaip pati aukščiausia geotechninio projektavimo forma, labiausiai atitinkanti šių pamatų pagrindo išplūkimo specifiką, kai pagrindo testavimui puikiai tinka ta pati darbo įranga.

Šiam tikslui yra parengta Technologinė kortelė, kuria vadovaujantis pagrindo ribinių būvių eksperimentinė patikra realizuojama kiekvieno būsimo pamato vietoje, be išimties, todėl šis procesas iš projektavimo stadijos neišvengiamai turi būti perkeltas į statybos darbų vykdymo konkrečiame objekte stadiją (žr. Technologinė kortelė). Nežiūrint to, pats pamatų projektavimas, kaip ir visais kitais atvejais, turi prasidėti nuo pamatų išdėstymo plane, tačiau su ta išskirtine sąlyga, kad vidutinis įtempis nuo maksimalios vertikalios jėgos ties pamato kontakto plokštuma su išplūkto pado viršutine dalimi, skaičiuojant saugos ribiniam būviui yra apribotas iki 10MN/m², nes būtent tokia išplūkto pagrindo atsparumo ribinė reikšmė yra numatyta taip vadinamų „Duobėse išplūkiamų pamatų“ projektavimui bei įrengimui silpnuose gruntuose skirtoje normatyvinėje literatūroje rusų kalba – „Rukovodstvo po projektirovaniju i ustroistvu fundamentov v vitrombovanich kotlovanach“ (1981 m.)“. Pritaikius šį parametrą, pavyzdžiui, 350 mm skersmens bei vos 1.50 m gylio pamatams išeitų, jog vien tik padu toks pamatas gali atlaikyti iki 0.10m2x10MN/m2=1MN arba net 100 tonų maksimalios vertikalios apkrovos, kas tokio dydžio pamatėliams, pavyzdžiui – jeigu po sienomis, yra daugiau negu užtektinai. Likusieji projektavimo veiksmai susiveda į pamatų kiekio bei skerspjūvio parinkimą, kartu su reikiamo armavimo detalizavimu, projekte aiškiai nurodant, jog kiekvieno „išplūkiamo pamato pado parametrai nustatomi jų įrengimo vietoje“, remiantis darbų vykdymo metu pagrindo testavimo smūgine apkrova rezultatais, kuriuos be abejo, privalės vertinti geotechnikos specialistai, turintys šiam tikslui papildomų žinių bei patyrimo (žr. EC7 „Eurokodų statusas ir taikymo sritis“). O pamatams po kolonomis, kaip įprasta, jų pagrindas bei skerspjūvis yra tikrinami papildomam horizontalių jėgų bei lenkimo momentų poveikiui. Susisiekusiems – viskas bus parodyta bei paaiškinta…

Su kokio dydžio apkrovomis operuojama testuojant pagrindą dinamiškai, gerai matyti iš konkretaus pavyzdžio. Preliminarūs skaičiavimai rodo, jog esant poreikiui pagrindą sutankinti, pavyzdžiui, iki 2 cm atsako (šiuo atveju „Atsakas“ – t.y. maždaug vienos tonos masės plūktuvo, t.y. pilnavidurio metalinio cilindro nusmegimas į gruntą gręžinyje nuo vieno smūgio iš beveik 5 m aukščio), testavimo metu smūgine apkrova pasiekiamas toks pagrindo deformacijos poveikis gręžinio dugne, koks testavimo vietoje veikiant grynai statinei apkrovai galėtų kilti maždaug nuo 80 MN/m2  įtempio, arba net 8 kartus didesnio slėgio, negu aukščiau nurodyta ribinė pagrindo atsparumo reikšmė, t.y. – 10MN/m2. Atsižvelgiant į tai, kad ribinės apkrovos į pagrindą realiuose projektuose retai kada pasitaiko, tai šis skirtumas, lyginant ne su ribinėmis, bet su projektinėmis reikšmėmis – iš tiesų galėtų išaugti mažiausiai iki 10-ies ir daugiau kartų, kas tuo pačiu – su milžiniška atsarga automatiškai užtikrina ir galimą pagrindo saugos ribinio būvio patikrą. Iš to seka, jog čia pateikti smūginės apkrovos intensyvumo duomenys negali būti net lygintini, pavyzdžiui, su gaunamais iš polių bandymų statine apkrova reglamentuotu „Static Load Test“ metodu, pagal kurį bandomoji statinė apkrova projektinės apkrovos nebūtinai turi viršyti, kaip nekartą patiems teko įsitikinti po tokių bandymų rezultatų vertinimo, jau nekalbant apie tai, jog privalomas testuojamų polių skaičius apskritai tesudaro vos 2% nuo jų bendro skaičiaus, priešingai čia aprašytai metodikai, kai smūgine apkrova yra testuojama visi 100% būsimų pamatų pagrindo, be išimties. Iš čia kyla ir pagrįstas klausimas – ar įmanoma pamatų srityje turėti dar ką nors labiau patikimo? Atsakymą į šį klausimą pateikia virš 20-ies metų sukaupta unikali medžiaga „Palyginamosios patirties“ pavidalu, kuri EC7 traktuojama kaip ypač reikšmingas bei daug ką nulemti galintis faktorius – angl.vertimas „Comparable experience“ (žr. Atliktų darbų sąrašą). 

Prie viso to galima tik patikslinti, jog be visos eilės daugiabučių kvartalų, pastatytų ant gana įvairių bei komplikuotų gruntinių sąlygų, tame tarpe ir greta esamų pastatų be jokio negatyvaus jiems poveikio, ant šio tipo pamatų yra pastatyti ir du 16-os aukštų pastatai su 10 MN (1000 tonų) skaičiuotine apkrova po viena kolona, kur išmatuoti nuosėdžiai gauti gerokai mažesni už prognozuotus, o minėti 350 mm skersmens pamatai apskritai tenusėda vos 20÷30 mm. Ypač įspūdingai šia prasme atrodo tokių pamatų nuosėdžių stebėjimo rezultatai viename iš buvusių objektų, kuris užtruko nevienerius metus, pateikti atskirame straipsnyje (žr. „Pamatų nuosėdžių stebėjimo rezultatai”).

Kaip rodo ilgametė patirtis, tinkamas išplūkimo proceso valdymas yra absoliutus garantas, užtikrinantis šių pamatų dirbtinio pagrindo kokybės kontrolę, kuri kaip tokia apskritai neįsivaizduojama jokiam kitam pamatų tipui. Pastarąją aplinkybę puikiai iliustruoja dar vienas straipsnis, kuriame atsispindi tik maža dalis problemų, susijusių su tradicinių pamatų įrengimu bei atitinkamu šio proceso dalyvių indėliu (žr. “Kai kurios negatyvių reiškinių priežastys pamatų statyboje”). Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog straipsnio nuotraukose užfiksuotos avarinės situacijos, kilusios dėl nevienodų pamatų nuosėdžių, apskritai būtų neįmanomos pamatų ant sutankinto su išplūktu padu atveju dėl paties svarbiausio šių pamatų privalumo – nuoseklaus pagrindo testavimo darbų metu po kiekvienu būsimu pamatu, be išimties, vietoje to, kai tradicinių pamatų atveju geologiniai tyrimai su pamatų išsidėstymu praktiškai būna nesusiję, o atstumai tarp konkrečių tyrimo taškų gali siekti net 20-40 ir daugiau metrų. Tokiu būdu, dėl dažnai pasitaikančios gruntinių sąlygų kaitos bei netolygaus išsidėstymo po pastatu, geologiniai pjūviai kai kuriose vietose gali išeiti gana netikslūs ir netgi klaidinantys. Projektuotojams gi, nesantiems šios srities specialistams ir tiesiogiai nesusiduriantiems su minėta tyrimų specifika, patiems to nesitikint, neretai tenka darbuotis gerai net nežinant tikrosios padėties po būsimu pastatu. Būtent taip savo laiku ir atsitiko viename iš sostinės prekybos bei pramogų centrų, kas aprašyta nurodytame straipsnyje…

Neveltui Eurocode7 dėka pirmą kartą geotechnikos istorijoije atkreiptas dėmesys į iki šiol nusistovėjusį neteisingą požiūrį dėl pačios geotechninio projektavimo esmės. Šiame dokumente pirmoje eilėje pabrėžiamas ne skaičiuojamųjų modelių tikslumas, kaip būdavo anksčiau, o geotechninių tyrimų svarba, jų kokybė bei tinkama pačių pamatų įrengimo darbų vykdymo kontrolė: „… geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, o taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą bei dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus” (žr. EC7 20 psl.), ko iš tiesų griežtai ir laikomasi pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu atveju. Svarbu pažymėti, jog taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus, neabejotinai buvo atsižvelgiama į per ilgus metus sukauptą informaciją jau minėtos “Palyginamosios patirties” (angl.vert. “Comparable experience”) pavidalu, užimančios EC7 ypač svarbią vietą.

Aptarus pagrindines EC7 nuostatas, kartu su jas pilnai atitinkančiais pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu Geotechninio projektavimo aspektais, ratas užsidaro, kad dar kartą pabrėžti šioje svetainėje pristatomos ypač patikimos bei tvarios pamatų įrengimo technologijos išskirtinumus, kuri be viso to dar yra ir universali bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis…