Pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu geotechniniam projektavimui pasirinktas Europinio standarto „EN 1997 – 1:2004 Eurocode7 Geotechnical design – Part 1” (toliau – EC7) 2.6 ir 7.5 punktuose, be tradicinių būdų numatytas ir išskirtinis – eksperimentinis kelias pamatų pagrindą bandant apkrovomis, tame tarpe ir dinaminėmis. Iš esmės, tai yra pati aukščiausia geotechninio projektavimo forma, o plūktiniams pamatams pasirinkta kaip labiausiai atitinkanti dirbtinio pagrindo įrengimo specifiką, kai pagrindo testavimui puikiausiai pritaikoma ta pati darbo įranga, naudojama pamatų pado išplūkimui kartu su jų pagrindo giluminiu sutankinimu, ir juo labiau, kai tą galima įgyvendinti ne keliose vietose po pastatu, kaip tai iki šiol daroma tradiciškai vykdant geologinius tyrimus, o po kiekvienu būsimu pamatu, be išimties!

Šiam tikslui yra parengtas techninis dokumentas, kuriame aprašyta statybos proceso technologija kartu su pagrindo kokybės kontrolės smūgine apkrova galimybe, tam naudojamu įrenginiu bei galimais mechanizmais (žr. „Technologinė kortelė”). Kadangi, vadovaujantis šiuo dokumentu pagrindo ribinių būvių eksperimentinė patikra realizuojama darbų metu kiekvieno būsimo pamato vietoje, todėl ir šis procesas iš projektavimo stadijos natūraliai turi būti perkeltas į statybos darbų vykdymo konkrečiame objekte stadiją. Nežiūrint to, pats pamatų projektavimas, kaip ir visais kitais atvejais, turi prasidėti nuo pamatų išdėstymo plane, bet pradžioje su viena – tik šiems pamatams būdinga pagrindine sąlyga, kad vidutinis įtempis nuo maksimalios vertikalios jėgos ties pamato korpuso kontakto plokštuma su išplūkto pado viršutine dalimi, skaičiuojant saugos ribiniam būviui būtų apribotas iki 10MN/m², nes būtent tokia išplūkto pagrindo atsparumo ribinė reikšmė yra numatyta šios technologijos pradininkų, taip vadinamų „Duobėse išplūkiamų pamatų“ projektavimui bei įrengimui silpnuose gruntuose skirtoje normatyvinėje literatūroje rusų kalba – „Rukovodstvo po projektirovaniju i ustroistvu fundamentov v vitrombovanich kotlovanach“ (1981 m.)“, todėl bent kol kas nekvestionuojama. Pritaikius šį parametrą, pavyzdžiui, 350 mm skersmens bei vos 1.50 m gylio pamatams išeitų, jog vien tik padu toks pamatas gali atlaikyti iki 0.10m2x10MN/m2=1MN, arba net 100 tonų maksimalios vertikalios apkrovos, kas tokio dydžio pamatėliams, pavyzdžiui po sienomis, yra daugiau negu užtektinai. Likusieji projektavimo veiksmai susiveda į pamatų kiekio bei skerspjūvio parinkimą, kartu su reikiamo armavimo detalizavimu, projekte aiškiai nurodant, jog kiekvieno išplūkiamo pamato pado parametrai yra „nustatomi jų įrengimo vietoje“, remiantis darbų vykdymo metu pagrindo testavimo smūgine apkrova rezultatais, kuriuos be abejo, privalėtų vertinti geotechnikos specialistai, turintys šiam tikslui papildomų žinių bei patyrimo (žr. EC7 „Eurokodų statusas ir taikymo sritis“). O pamatams po kolonomis, kaip įprasta, jų pagrindas bei konstrukcijos skerspjūvis yra tikrinami papildomam horizontalių jėgų bei lenkimo momentų poveikiui. Susisiekusiems – viskas bus parodyta bei paaiškinta…

Su kokio intensyvumo apkrovomis (skaičiuojant į ploto vienetą) operuojama testuojant pagrindą dinamiškai, gerai matyti iš konkretaus pavyzdžio. Preliminarūs skaičiavimai rodo, jog vykdant pagrindo išplūkimą ženkliai apkrautiems pamatams ir esant poreikiui pagrindą sutankinti, pavyzdžiui, iki 2 cm atsako, siekiant mažų nuosėdžių (šiuo atveju „Atsakas“ – t.y. maždaug vienos tonos masės plūktuvo, t.y. pilnavidurio metalinio cilindro nusmegimas į gruntą gręžinyje nuo vieno smūgio, numetus jį iš beveik 5 m aukščio), smūgine apkrova testavimo metu yra pasiekiamas maždaug 80MN/m2 įtempis, arba net 8 kartus didesnis slėgis, negu aukščiau nurodyta ribinė pagrindo atsparumo reikšmė, t.y. – 10MN/m2. Atsižvelgiant į tai, kad ribinės apkrovos į pagrindą realiuose projektuose retai kada pasitaiko, tad šis skirtumas, lyginant ne su ribinėmis, bet su projektinėmis reikšmėmis – iš tiesų galėtų išaugti iki 10-ies ir daugiau kartų, kas tuo pačiu – su milžiniška atsarga automatiškai užtikrina ir galimą pagrindo saugos ribinio būvio patikrą. Kad išplūkimo proceso metu iš tiesų kyla ypač galingos vidinės jėgos, aiškai matyti iš 16-os aukštų gyv.namo Elektrėnuose darbų aprašymo, kai gilyn į gruntą grūdama standi medžiaga pro būsimo 1,25 skersmens pamato šonus veržiasi aukštyn net iš 2m gylio, dėl ko projektinį pamatų gylį darbų metu teko padvigubinti – iki 4m (žr. 24 poziciją „Atliktų darbų sąrašas”). Iš to seka, jog pavyzdžiui, remiantis visuotinai pripažintu reglamentuotu „Static Load Test“ metodu, kaip pačiu objektyviausiu, pagal kurį bandomoji apkrova projektinės apkrovos nebūtinai turi viršyti, kaip nekartą panašių bandymų metu teko ir patiems tuo vadovautis su savo susikonstruotu riboto pajėgumo balastinio tipo bandymų stendu, tokio bandymo metu pasiekiami statinės apkrovos intensyvumo duomenys nė iš tolo neprilygsta čia aprašytiems rezultatams smūgine apkrova, jau nekalbant apie tai, jog privalomas testuojamų polių skaičius apskritai tesudaro vos 2% nuo jų bendro kiekio, priešingai čia aprašytai metodikai, kai galinga smūgine apkrova yra testuojama visi 100% būsimų pamatų pagrindo, be išimties. Iš čia ir kyla pagrįstas klausimas – ar įmanoma pamatų srityje turėti ką nors dar labiau patikimo? Atsakymą į šį klausimą pateikia virš 20-ies metų sukaupta unikali medžiaga „Palyginamosios patirties“ pavidalu jau minėtame „Atliktų darbų sąraše“, kuri EC7 traktuojama kaip ypač reikšmingas, įgytą naują patirtį patvirtinantis faktorius.

Prie viso to galima tik patikslinti, jog be visos eilės daugiabučių kvartalų, pastatytų ant gana įvairių bei komplikuotų gruntinių sąlygų, tame tarpe ant didelės storymės supiltų gruntų, ar greta esamų pastatų be jokio negatyvaus jiems poveikio, ant šio tipo pamatų yra pastatyti ir du 16-os aukštų pastatai su 10 MN (1000 tonų) skaičiuotine apkrova po viena kolona (Sąrašo 10 ir 24 pozicijos), kur išmatuoti nuosėdžiai gauti gerokai mažesni už prognozuotus, o anksčiau minėti 350mm skersmens pamatai apskritai tenusėda vos 20÷30mm. Ypač įspūdingai šia prasme atrodo tokių pamatų nuosėdžių stebėjimo rezultatai viename iš buvusių stambesnių objektų, atlikti trečiųjų asmenų ir užtrukę nevienerius metus, pateikti atskirame straipsnyje (žr. „Pamatų nuosėdžių stebėjimo rezultatai”).

Kaip rodo ilgametė patirtis, tinkamas išplūkimo proceso valdymas yra absoliutus garantas, užtikrinantis šių pamatų dirbtinio pagrindo kokybės kontrolę. Pastarąją aplinkybę puikiai iliustruoja dar vienas straipsnis, kuriame atsispindi tik maža dalis problemų, susijusių su netinkamu tradicinių pamatų įrengimu (žr. 3-6 nuotr. straipsnyje „Kai kurios negatyvių reiškinių priežastys pamatų statyboje”). Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog straipsnio nuotraukose užfiksuotos avarinės situacijos, kilusios dėl nevienodų pamatų nuosėdžių, apskritai būtų neįmanomos pamatams ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu dėl paties svarbiausio šių pamatų privalumo – nuoseklaus pagrindo testavimo darbų metu po kiekvienu būsimu pamatu, vietoje to, kai tradicinių pamatų atveju geologinių tyrimų vietos su pamatų išsidėstymu praktiškai nebūna susiję, o atstumai tarp konkrečių tyrimo taškų gali siekti net 20-40 ir daugiau metrų. Tokiu būdu, dėl dažnai pasitaikančios gruntinių sąlygų kaitos bei galimo netolygaus išsidėstymo po pastatu, geologiniai pjūviai kai kuriose vietose gali išeiti gana netikslūs ir netgi klaidinantys, pavyzdžiui, kai po pastatu pasitaiko neištirta sklypo dalis su gana nestabiliomis gruntinėmis sąlygomis, kurios į geologinių tyrimų akiratį paprasčiausiai nepateko vien dėl nepakankamo jų kiekio. Projektuotojams gi, nesantiems šios srities specialistams ir tiesiogiai nesusiduriantiems su minėta tyrimų specifika, patiems to nesitikint, neretai tenka darbuotis gerai net nežinant tikrosios padėties po būsimu pastatu. Būtent taip ir atsitiko savo laiku statant ne šiaip kokį pastatėlį, o vieną populiariausių sostinės prekybos-pramogų centrų, kur ir teko užfiksuoti iš tiesų unikalius kadrus, dalyvaujant kaip šios srities specialistams-ekspertams, apie ką aprašyta nurodytame straipsnyje (žr. 5-6 nuotr.). Panašių avarinių situacijų galima būtų atskleisti nepalyginamai daugiau, jeigu dėl galimos reputacinės rizikos tam nesipriešintų patys nuo to nukenėję statytojai, kaip keistai beatrodytų. Tai ir yra ta pagrindinė priežastis, dėl kurios bendras fonas su įvykusiais negatyviais reiškiniais pamatų statyboje lieka gerokai prislopintas, nors vieni pirmųjų iš nukentėjusių statytojų priekaištų sužino ne kas kitas, kaip patys sukeltų incidentų autoriai, kurie suprantama, savo darbo broko taipogi nelinkę afišuoti. Pas šios srities specialistus-ekspertus panaši informacija ateina tik tais atvejais, kai dėl rimtesnių pasekmių reikalinga konkreti pagalba…

Neveltui pirmą kartą geotechnikos istorijoije, Eurocode7 dėka atkreiptas dėmesys į iki šiol nusistovėjusį neteisingą požiūrį dėl pačios geotechninio projektavimo esmės. Šiame dokumente pirmoje eilėje pabrėžiamas ne skaičiuojamųjų modelių tikslumas, kaip būdavo anksčiau, o geotechninių tyrimų svarba, jų kokybė bei tinkama pačių pamatų įrengimo darbų vykdymo kontrolė: „… geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, o taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą bei dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus” (žr. EC7 20 psl.). Kitaip tariant, visa tai kas EC7 sudarytojams tuo metu, t.y. daugiau kaip prieš 20 metų, regėjosi kaip neišvengiama siekiamybė, pranokstant visus lūkesčius šios technologijos dėka tapo su kaupu įgyvendinta – ne šiaip padidintas geotechninių tyrinėjimų mastas, o yra pasiektas maksimaliai įmanomas pagrindo kontrolės ir jos vykdymo kokybės santykis po kiekvienu būsimu pamatu, be išimties, kas apskritai neįsivaizduojama bet kokiam kitam pamatų tipui. Svarbu pažymėti, jog priimant naujus sprendimus šių pamatų konstrukcijoms ar jų elementams, nuolatos buvo atsižvelgiama į per ilgus metus sukauptą bei teigiamai pasitvirtinusią informaciją jau minėtos “Palyginamosios patirties” pavidalu (angl.vert. “Comparable experience”), užimančios EC7 ypač svarbią vietą.

Aptarus pagrindines EC7 nuostatas, kartu su jas pilnai atitinkančiais pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu Geotechninio projektavimo aspektais, ratas užsidaro, kad dar kartą pabrėžti šioje svetainėje pristatomos nepaprastai patikimos bei tvarios pamatų įrengimo technologijos išskirtinumus, kuri be viso to dar ir universali bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis…