Jau buvo rašyta, kad pamatų įrengimo klausimai daugelyje atvejų yra paliekami visiškai savieigai (žr. 4-jį straipsnį). Jeigu patiems užsakovams, dėl suprantamų priežasčių, tuo pasirūpinti būna per sudėtinga, tai kas dėl pačių projekto autorių, būtent nuo kurių ir priklauso kvalfikuotai parengtas pamatų projektas, tai šis klausimas kaip pasirodo, yra kur kas keblesnis. Dažnas pamatų projektas būna parengtas taip, jog šios srities specialistams, dėl akivaizdžiai perdėto projektinio pamatų kiekio arba jų masyvumo, natūraliai kyla klausimas – ar pertekliniai medžiagų kiekiai pamatų konstrukcijoms yra nulemti kompetencijos šioje srityje stokos, ar tai daroma sąmoningai, suprantama – ne už ačiū, siekiant tam tikriems rangovams konkrečios naudos, jog per medžiagų ir darbų perteklines sąnaudas galima būtų atitinkamai išbranginti pačius pamatus. Atrodytų, panašūs „sprendimai“ su jiems viršytais medžiagų kiekiais turėtų bent jau kažkiek pagelbėti nuo neretai pasitaikančių negatyvių reiškinių pamatų statyboje, pagerinant tokiu būdu pagrindo darbą, tačiau kaip rodo patirtis, tai visiškai neveiksminga, kai po pastatu pasitaiko neištirto sklypo dalis su ten slūgsančiais nestabiliais gruntais, kurie į projektuotojų akiratį nepateko vien dėl nepakankamo geologinių tyrimų kiekio…
Apskritai, jeigu pamatų projektus vertinti bendrais bruožais, tai juose apstu neracionalių sprendimų bei elementarių klaidų, o dažniausiai – išdėstant pamatus plane, kurios prie pastato konstrukcijų stabilumo tikrai neprisideda. Taipogi pamirštama, jog nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto „Eurocode7” nurodymais, yra tų pamatų tinkamas įrengimas. Užtat, šiomis spragomis puikiai naudojasi įvairaus plauko „specialistai”, klaidindami tiek užsakovus, tiek ir kitus rinkos dalyvius savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis, kurios realiai įmanomos tik darbų kokybės bei jų patikimumo sąskaita.
O neatsakingumas bei nemokšiškumas šioje srityje vėliau ypač brangiai kainuoja. Deja, kaip matyti iš mums, kaip geotechnikos specialistams-ekspertams gaunamų nuolatinių nusiskundimų, dar neretai taip ir atsitinka. Štai tik keletas iš jų: „Norėčiau pasiteirauti kokios gali būti priežastys, kai skilinėja namo sienos? Namas pastatytas prieš tris metus, 2 aukštų, 250 kv.m. Tikriausiai sėda pamatai. Ką patartumėte daryti? Kokie galimi problemos sprendimo variantai?” Arba kitas: „…Įskilo namo pamatai. Atitinkamai pradėjo trūkinėti namo siena ir sėsti vienas namo kampas. Norėčiau sužinoti, ką galima padaryti, kad sutvirtinti namo pamatus?” O štai čia – vienas iš paskutiniųjų: „Kas atsakingas dėl namo pamatų sėdimo? Pastačius namą po 2 metų pastebėjome, kad namas grimzta, sėda poliniai pamatai. Atlikome geologinius grunto tyrimus, išaiškėjo, kad stabilus gruntas yra tik 6 metrų gylyje. Namas statytas su projektu, visi leidimai yra, statybas vykdė individuali įmonė”. Į bėdą patekusiam žmogui juk neatsakysi, kad būsimų pamatų kokybe reikėjo pasirūpinti dar tuomet, kai buvo rengiamasi namo statybai, kad aklas taupymas pamatų sąskaita neretai liūdnai baigiasi… Arba, kad pastatyto namo jau nebenukelsi ir naujų pamatų nebeįrengsi. Todėl, priklausomai nuo pačiame pamatų projekte vyraujančių grubių klaidų masto, deja dar neretai pasitaikančių, kartais įmanoma imtis to broko ištaisymo, kurio galima buvo nesunkiai išvengti, savo laiku atsakingiau pasirinkus tinkamus rangovus, o pirmiausiai pradedant – tai nuo kvalifikuotų būsimo pamatų projekto autorių paieškos.
Iš kitos pusės, ko benorėti iš eilinių rangovinių organizacijų, jeigu iš žemiau pateiktose nuotraukose matomų avarinių situacijų bei kitokio akivaizdaus broko „autorystė” priklauso vienoms iš pačių žinomiausių šalyje specializuotų pamatų statybos bendrovių. Kai pagrindo kokybe sistemiškai nesirūpinama, nuo negatyvių pasekmių negelbsti net beatodairiškas statybinių medžiagų pereikvojimas, kaip taisyklė įteisinamas šiam tikslui specialiai sukurptame projekte, kuriame sąmoningai „išpučiami” darbų kiekiai, o kartu ir jų kaina. Nereti tokiais atvejais ir korupciniai ryšiai tarp tendencingo projekto autorių ir pamatų rangovų, oi nereti. Ir kieno sąskaita visa tai daroma? Žinoma, kad užsakovų, apie tai net nenutuokiančių.
O galiausiai pribloškia tai, jog šia linkme jau yra tiek „pažengta”, jog akivaizdų broką be užuolankų bandoma pateisinti, skleidžiant oficialioje žiniasklaidoje sveiku protu sunkiai įsivaizduojamą mitą, neva naujame pastate sienų skilinėjimas yra visiškai normalus reiškinys, tarytum tai nebūtų griežtai reglamentuota jokiais normatyviniais dokumentais, tame tarpe ir Eurocode7.
1-2 nuotr. Aiškiai matomi įtrūkimai sienose yra užfiksuoti Klaipėdos dramos teatre jau po to, kai po šiuo pastatu buvo sustiprinti pamatai. Viena, gerai žinoma pamatų statybos bendrovė pamatus taip „sustiprino”, kad dėl ypač rimtos avarinės būklės šis pastatas yra visiškai uždarytas ir jo laukia nauja rekonstrukcija už daugiamilijonines lėšas). O priežastis labai paprasta – senuosius pamatus turėję sustiprinti poliai nėra pasiekę giliau esančio stabilaus pagrindo.
3-4 nuotr. Matyti, kaip atrodo darbo be apsauginių vamzdžių rezultatas, kai pritrūksta elementaraus atsakingumo: po atraminės sienos griūties Vilniuje užfiksuoti atkastų polių fragmentai – dėl išgriuvusio grunto, šalia polių šoninio paviršiaus atsivėrusios nišos užpildytos betonu, o žemiau, vietoje vientisos pamato konstrukcijos dėl ten patekusio grunto, atsiradusios tuštumos. Dirbant be apsauginių vamzdžių, kaip šiuo atveju, niekas neapdraustas nuo dar rimtesnių avarinių situacijų. Darbus vykdė ta pati bendrovė kaip ir Klaipėdoje.
5-6 nuotr. Matomi šiurpūs vaizdai užfiksuoti ypač rimtos avarinės situacijos metu, kai buvo statomas vienas iš stambesnių sostinės prekybos ir pramogų centrų. Viena kolona kitos atžvilgiu yra nugrimzdusi net apie 80cm (tos pačios gretimos kolonos čia matomos skirtinguose aukštuose ir iš skirtingų pusių). Ir taip atsitiko tik dėl vienintelės priežasties – dėl pagrindo kokybės kontrolės po gręžtiniais pamatais nevykdymo nebuvo pastebėtas silpno grunto sluoksnis. Kolonų atstatymo į projektinę padytį darbai kainavo apie 1mln.Lt. Dėl šios priežasties beveik vieneriais metais vėlavo paties objekto pridavimas. Darbus vykdė kita, taipogi gerai žinoma pamatų statybos bendrovė.