Lietuvoje nuo 2005 metų yra įteisintas Europinis standartas EN 1997-1:2004 Eurocode 7 Geotechnical design – Part 1, turintis Lietuvos standarto statusą, kuriuo remiantis yra patvirtinta lietuviškoji versija LST 1997-1:2005 (toliau EC7). Šiuo metu tai yra pagrindinis statybos techninis reglamentas, skirtas geotechniniam projektavimui.
Pagal savo esmę – tai ypatingai pažangus normatyvinis dokumentas, kuriame pirmiausiai pasikliaujama ne kokiais tai biurokratiniais suvaržymais, kurių iki šiol tikrai netrūko, o konkretaus specialisto kvalifikacija. Nusakant Eurokodų statusą bei taikymo sritį, čia nedviprasmiškai pažymima (žr.5psl.):
Eurokodų standartuose pateiktos taisyklės dažnai taikomos tiek tradicinėms, tiek naujo tipo konstrukcijoms arba jų elementams projektuoti. Neįprastos konstrukcijų formos ar skaičiuotinės sąlygos konkrečiai neaptariamos ir tokiais atvejais reikės papildomų projektuotojo žinių ir patyrimo.
Jau šio dokumento 1 skyriuje – „Bendrosios nuostatos”, ypač svarbią vietą užima tokia sąvoka (šiame dokumente pateikiama kaip tam tikra apibrėžtis), kaip sukauptos informacijos panaudojimas „palyginamosios patirties” (angl.vert. „comparable experience”) pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus (žr.9psl.):
1.5.2.2 – palyginamoji patirtís
patvirtinta dokumentais ar kitu būdu gauta projektui reikalinga informacija apie pagrindą sudarančius panašaus tipo gruntus ar uolienas, kuriuose laukiama panašių konstrukcijų panaši geotechninė elgsena. Sukaupta informacija yra ypač svarbi.
Tuo tarpu 2 skyriuje – „Geotechninio projektavimo pagrindai” pastraipoje 2.1 – „Projektavimo reikalavimai” minėta sąvoka jau yra konkrečiai įtvirtinama (žr.17psl.):
(7) Jei įmanoma, projektavimo duomenis reikėtų palyginti su palyginamosios patirties duomenimis.
7 skyriuje – „Poliniai pamatai” poskyryje 7.4.1 –”Projektavimo metodai” šį sąvoka plėtojama dar toliau (žr.58psl.):
(1)P Projektas turi remtis viena iš šių nuostatų: – bandymų statine apkrova rezultatais, kurie skaičiavimais ar kitaip parodytų, kad galima remtis turima patirtimi; … – bandymų dinamine apkrova rezultatais, kurių tinkamumas įrodytas polių bandymais statine apkrova panašiomis sąlygomis…
Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad taikant pastarąją nuostatą – „bandymu dinamine apkrova”, mūsų atveju kaip tik yra paremta pagrindo kokybės kontrolė po būsimo pamato padu, gautus duomenis operatyviai susiejant su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais.
O, labiausiai „palyginamosios patirties” sąvokos praktinė reikšmė išryškinta poskyryje 7.6.2 – „Grunto atsparumas gniuždymui”, kaip vienas iš būdų ribinei galiai nustatyti, remiantis grunto tyrimo duomenimis (žr.63psl.):
(1)P Turint grunto tyrimo duomenis turi būti sukurtas polinių pamatų laikomosios galios gniuždymui nustatymo metodas, remiantis polių bandymų apkrovomis duomenimis ir palyginamąja patirtimi, kaip numatyta 1.5.2.2.
Tačiau tai, kas parašyta 2.4.1. paragrafe, toli pranoksta iki šiol oficialiuose dokumentuose buvusias pagrindines nuostatas. Pirmą kartą geotechnikos istorijoje oficialiai yra pabrėžiama, kad geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, o taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą bei dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės yra griaunamas iki šiol nusistovėjęs neteisingas požiūris į pačią geotechninio projektavimo esmę (žr.20psl.):
(2) Turėtų būti įvertinta tai, kad pagrindo sąlygų samprata priklauso nuo geotechninių tyrinėjimų masto ir jų kokybės. Ši samprata ir darbų kontrolė yra daug svarbesnė už skaičiuojamųjų modelių tikslumą ir dalinius koeficientus siekiant įvykdyti esminius reikalavimus.
Šiek tiek nukrypstant nuo temos verta pažymėti, kad VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto (toliau TGMMI) kolektyvui pradedant dirbti su giliaisiais pamatais jau gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo laiku susivokta ir pradėta savarankiškai orientuotis į šioje nuostatoje išreikštus teiginius, kuriais, pasirodo, jau keletas metų privalu visiems vadovautis, tačiau kurių iki šiol niekas perdaug ir nepaiso. Priešingu atveju, ar būtų tiek negatyvių problemų, susijusių su pamatų projektavimu bei statyba (žr. 2-jį straipsnį)?
Neveltui darbų vykdymo kontrolei šiame dokumente paskirtas ištisas 4-as skyrius. Šioje apžvalgoje paliesime tik vieną iš šio atsakingo proceso dalių – pagrindo sąlygų tikrinimą (žr.42psl.):
(1)P Statybos metu turi būti tikrinamas gruntų bei uolienų, kuriuose ar ant kurių yra statomas ar išdėstytas statinys, apibūdinimas ir geotechninės savybės.
Gręžtinių pamatų su išplūktu padu technologija yra taip sutvarkyta, kad netikrinant pagrindo sąlygų, kas yra daroma be išimties po kiekvieno būsimo pamato padu, apskritai nebūtų įmanomas pats pagrindinis veiksmas – reikiamo pamato pločio apskaičiavimas, išeinant iš leistino nuosėdžių nevienodumo sąlygos. Tik šioje vietoje TGMMI specialistai vietoje termino „Pagrindo sąlygų tikrinimas”, yra pasirinkę kiek kitokį – „Pagrindo kokybės kontrolė”. O kas liečia šių pamatų geotechninį projektavimą, tai EC7 yra aiškiai nusakyta apie tai, ko iš tikrųjų reikia naujo tipo pamatų konstrukcijų taikymui. Nedviprasmiškai yra nurodyta, kad tokiais atvejais visiškai pakanka specialisto kvalifikacijos bei jo patirties, kuri leistų kiekvienu konkrečiu klausimu sukaupti pakankamai medžiagos palyginamosios patirties pavidalu. Arba kitaip tariant, šiam tikslui visiškai pakanka to, kas paprasčiausiai vadinama sveiku protu, apsieinant be visokių biurokratinių išvedžiojimų ar suvaržymų.
Nežiūrint to, iš konkurentų pusės vis dar pasitaiko demagogiškų mėginimų įnešti sumaištį įvairių lygių statybos proceso dalyviams, neva šiam tikslui dar būtini kažkokie tai normatyviniai dokumentai, kurie beje, net jeigu kažkada ir egzistavo, tai įsiteisinus EC7 automatiškai yra nustoję savo regalijų. Netgi paskutinės redakcijos Lietuvos Statybos įstatymo 7 straipsnyje nedviprasmiškai yra pasakyta: „Nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų kurių narė Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams”.
Taigi, minėtiems ponams labai linkime dar kartą gerai įsiskaityti į čia pristatytas pagrindines europinio standarto nuostatas, nes priešingu atveju tai teks daryti kitoje vietoje, sprendžiant šį klausimą teisinėmis priemonėmis.